Po darbingos savaitės – Kalėdų eglutės įžiebimas! Kviečiu į šventę!
Ši savaitė – be galo darbinga. Artėja metų pabaiga, tad su šių metų darbais reikia finišuoti ir jau susiplanuoti kitiems metams. Visą savaitę intensyviai vyko pasitarimai dėl įvairių programų, kurios guls į kitų metų biudžetą. Tad labai džiaugiuosi visos administracijos, skyrių vedėjų darbingumu ir tuo, kad darbai juda į priekį. Kitą savaitę Seimas tvirtins valstybės biudžetą, o mes jau būsim pasirengę tvirtinti savąjį, ir tai galėsim padaryti gal net sausio pabaigoje. Tuomet tiek visos įstaigos, tiek rangovai, tik visi kiti turės aiškius atsakymus į tai, ką darysim 2024-aisiais.
Turim darbelių ir didesnių, ir mažesnių. Vienas iš tokių – tvarkant gatves, kyla problemų dėl lietaus nuotekų surinkimo. Ypač, kai vienu metu iškrenta daug kritulių. Būtent dėl to pirmadienį turėjom pasitarimą: esant dideliam vandens srautui, dėl aukšto asfaltavimo bėdų turim maždaug 60 hektarų ploto sklypuose – Plechavičiaus, Medelyno gatvėse. Ieškosime būdų, kaip jas išspręsti, nes tai mūsų atsakomybė.
Antradienis buvo beprotiškai sudėtingas ir intensyvus. Pirmasis susitikimas sostinėje – su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu ir mūsų kraštiečiu viceministru Aurimu Pečkausku. Svarbiausias klausimas – Plungės ligoninės situacija kitais metais. Akcentavome, kad Plungės medikai atlieka daug LOR operacijų, jų skaičius didžiausias visoje Vakarų Lietuvoje. Norime, kad ta veikla ir toliau būtų vystoma. Palietėm ir kitus su sveikatos sistemos pertvarka susijusius klausimus.
Kitą savaitę – vėl susitikimas su ministru dėl lėšų skyrimo pertvarkoje dalyvaujančioms ligoninėms. Dar daug kas neaišku, bet, tikiuosi, Sveikatos apsaugos ministeriją pavyks įtikinti, kad Plungės ir Rietavo gyventojai, kurių yra virš 40 tūkstančių, turės kokybišką Skubios pagalbos ir priėmimo skyrių, kurio projektas jau parengtas. Žinoma, prisidėsim ir iš Savivaldybės biudžeto, bet dalį lėšų norim gauti iš ministerijos. Galutinio atsakymo dar neturim, kai kuriose pozicijose mano kaip mero ir ministro nuomonės skiriasi, bet kitą savaitę, pasitelkęs Seimo narius Joną Varkalį ir Jurgį Razmą, manau, įtikinsiu ministrą, kad žmonės kuo daugiau paslaugų turi gauti vietoje, Plungės ligoninėje. Nes sveikata – pats pirmasis žmogaus poreikis.
Tą pačią dieną Vilniuje – ir antrasis susitikimas. Su švietimo, mokslo ir sporto ministru plungiškiu Gintautu Jakštu. Pokalbis buvo labai pozityvus. Peržvelgėme švietimo įstaigų optimizavimo planą, kuris šiuo metu keičiamas. Džiaugiuosi, kad mūsų pastangos dėl kaimiškųjų gimnazijų išlaikymo duoda rezultatą, projektas, kuris pateiktas, duoda viltį, kad Kulių, Alsėdžių, Žemaičių Kalvarijos gimnazijos išliks. Išliks ne tik pačios mokyklos, bet ir su visu komplektu – nuo 1 iki 12 klasės. Nes reikalavimas klasėje turėti 21 mokinį panaikintas, ir jei tokia tvarka bus patvirtinta, 3–4 gimnazijos klasių moksleiviams nereikės važiuoti į miestą.
Kalbėjome ir dėl geltonųjų autobusiukų, kurie itin sparčiai susidėvi. Kitais metais ministerija planuoja skirti lėšų 16–20 autobusiukų, labai tikiuosi, kad vieną iš jų vienai kaimiškajai gimnazijai gausim ir mes.
Džiugių naujienų turiu ir dėl lėšų skyrimo sėkmingai vykstančiai sporto salės statybai. Šiems metams iš ministerijos esame gavę beveik 1,2 milijono eurų, kitais metais planuojam, kad bendras paketas bus apie 4,7 milijono. Vakar gavau ministro patikinimą, kad svariai prisidės ir ministerija. Tad reikalai gerokai pajudės į priekį. Be to, sulaukiau ministro pasiūlymo keisti mūsų Savivaldybėje galiojančią tvarką, pagal kurią kompensuojamos švietimo įstaigų darbuotojų kelionės į darbą išlaidos. Ta tvarka tikrai griozdiška, mūsų Švietimo ir sporto skyrius jau ėmėsi žygių, kad ją pakeistų ir supaprastintų.
Trečiasis tos dienos susitikimas – su kultūros viceministre Daina Urbanavičiene. Apkalbėjome situaciją, susijusią su Kantaučių vargonų restauravimu. Turim problemų su rangovu. Tikrai norim, kad darbai būtų atlikti kokybiškai, bet kartu – ir už padorią kainą. Tad gerbiamos viceministrės prašiau tarpininkauti sudarant galimybę pasitelkti daugiau rangovų, kurie pasiūlytų mums ne tik aukštą kokybę, bet ir gerą kainą.
Dar aptarėme situaciją dėl kultūrinių projektų, kuriems kitąmet žadam skirti 8,6 mln. eurų, vienam projektui – po 708 tūkst. eurų. Tikimės, kad bent pora mūsų projektų taip pat gaus finansavimą. Esam aptarę, kad paraiškas galėtume teikti dėl žirgyno, kurio antrajame aukšte norėtume įrengti kino salę, ir prašyti pinigų Kulių kultūros centrui ir „Kultūros virenės“ įveiklinimui. Juolab kad jos atidaryme dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys šiuo projektu labai džiaugėsi. Gavę iš ministerijos, prisidėtume ir iš savo biudžeto ir tai jau būtų ženklus pajudėjimas į priekį.
Beje, gerą įspūdį palikome ne tik ministrui, bet ir viceministrei Dainai Urbanavičienei, kuri praėjusį savaitgalį kaip komisijos narė dalyvavo Plungėje vykusiame Nacionaliniame saksofonininkų konkurse. Pripažįstama, kad kultūros srityje Plungė – stipriausia Žemaitijoje. Ir kolektyvais, ir organizavimu, ir žmonėmis ir jų požiūriu į kultūrą. Džiaugiamės tuo, kad esame matomi ir vertinami. Ir, žinoma, tuo, kad ministerija mums žada pagelbėti.
Didelis šios savaitės įvykis – Savivaldybės tarybos posėdis. Džiaugiuosi, kad visi priimtieji sprendimai – svarbūs ir naudingi. Džiaugiuosi, kad iniciatyvą rodo ir patys tarybos nariai. Asmeniškai esu dėkingas Algirdui Pečiuliui, Gediminui Stoniui ir Jurgitai Latakienei, teikusiems tvirtinti tvarką, pagal kurią verslo įmonės, remiančios kultūrą, švietimą, sportą, gautų atitinkamas lengvatas nekilnojamojo turto, žemės, žemės nuomos mokesčiams. Nes be paramos sunkiai įsivaizduojamas kokybiškas institucijų darbas.
Iš tikrųjų buvo ir keista, ir skaudu, kad vienintelė „Vieningos Plungės“ frakcija nepritarė šiam sprendimui. Juolab kad šios frakcijos atstovas Rimas Dužinskas pats yra Plungės „Olimpo“ komandos vadovas, puikiai žinantis, kokia svarbi yra parama. Todėl sunkiai suprantama, kad žmonės, kurie patys „serga“ sportu, dėl vienokių ar kitokių sumetimų galėtų trukdyti tam, kad įmonės remtų sportą, kultūrą, švietimą. Manau, kartais reikia pamiršti asmenines ar partines ambicijas ir žiūrėti, ko reikia mūsų miestui, rajonui, žmonėms.
Džiaugiuosi, kad Savivaldybės taryba patvirtino Plungės miesto vietos veiklos strategiją, pagal kurią, prisidėjus 16 proc. lėšų, galima gauti apie milijoną eurų. Praeitame finansavimo etape Plungės miestas pinigų negavo, tikimės, kad dabar pavyks ir kad tas milijonas eurų ateis į miestą, į jo erdves, į socialinius verslus. Tam pritarė ir regiono kolegija, ir taryba. Ir tai bus didelis postūmis.
Tokia buvo ši darbo savaitė, o baigsim ją pačiu gražiausiu renginiu – Kalėdų eglutės įžiebimu. Turime nuostabią varkališkių Sonatos ir Liudo Gadliauskų padovanotą eglutę. Esu dėkingas ir varkališkiams, ir tiems, kas ją transportavo, pastatė. Buvom pasiilgę natūralios eglės, turim tikrą gražuolę, kuri visus mus džiugins. Šventė jau šiandien! Kviečiu visus susirinkti, pabūti kartu, pasidžiaugti. Tikiuosi, oras bus palankus ir mes turėsim gražų kalėdinio sezono atidarymą. Gražios šventės, puikios kalėdinės nuotaikos ir vilties! Nes su viltimi žmogus yra ir kūrybingas, ir gražus, ir sveikas, ir kupinas optimizmo. O plungiškiai būtent tokie!
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis
