PlunÂgės vaisÂtiÂnei – 150 meÂtų!
Gegužės 14-osios popietę į miesto centre, Senamiesčio aikštėje, esančią senąją vaistinę susirinko gražus būrys šiai profesijai pasišventusių žmonių. Sukišusios galvas, linksmai klegėdamos, pusę amžiaus kauptą darbo kolektyvo nuotraukų albumą vartė ir prisiminimais dalijosi čia prieš 10, 20 ar dar daugiau metų dirbusios moterys. Proga susirinkti tiek jaunesnės, tiek vyresnės kartos vaistininkams į vieną būrį buvo išties išskirtinė – šiemet pirmajai Plungės vaistinei sukanka 150 metų! Tai gražus jubiliejus, turint galvoje, kad Plungė – gana jaunas miestas, Magdeburgo teises turintis nuo 1792 metų.
Truputėlis istorijos
Vaistinės įkūrimą Plungėje ilgai varžė Lietuvoje galiojęs Petro I įsakymas. Tačiau mūsų mieste apsigyvenęs provizorius Cezaris Jatkovskis 1865 metais parašė raportą Kauno gubernijos gydymo valdybai: „Turiu garbės nužemintai prašyt pačiu artimiausiu laiku atsiųsti medicinos valdininką, kuris apžiūrėtų kuriamos vaistinės patalpas ir tuo pačiu turiu garbės pareikšti, kad gyvenantis Plungėje ir laisvai praktikuojantis gydytojas Falk laiko vaistinę, neturėdamas tam jokios teisės. Nužemintai prašau, kada bus atidaryta mano vaistinė, uždaryti gydytojo Falk vaistinę.“
Plungės vaistinėje C. Jatkovskis dirbo iki 1894 metų – be pagalbininkų, be mokinių, kol pardavė ją E. Andžejevskiui. Po dvidešimties metų čia jau dirbo du provizoriai ir mokinys. Mirus savininkui, vaistinę paveldėjo pirmos eilės įpėdinis A. Andžejevskis. 1940 metais vaistinės buvo nacionalizuotos. Vokiečių okupacijos metais vaistinė perkelta į Rietavą. 1944 metų rudenį įkurti vaistinę Plungėje paskirtas provizorius Petras Smilgevičius. Ligoninės patalpose jis gavo mažytį kambarėlį, ten pasistatė dvi medines dėžes: ant vienos dėžės įsirengė asistentų stalą, iš kitos pasidarė prekystalį… 1948 metais farmacininkų kursus baigė du mokiniai, o po metų į Plungę atvyko dar du nauji specialistai.
1951 metų rudenį provizorius P. Smilgevičius vaistinę perdavė provizorei O. Venslovaitei. 1952 metais valdžia vaistinei paskyrė naujas patalpas – Komunarų g. 2. 1953 m. vaistinę perėmė provizorė S. Balaišytė. Tuo metu jau dirbo dešimt darbuotojų (penki – farmacininkai). 1966 m. vaistinė gavo naujas patalpas, kuriose veikia iki šiol. Centrinėje vaistinėje veikė receptų, nereceptinis, fasavimo, vaistų gaminimo skyriai. Ligoninei buvo gaminami skiediniai. Būdavo superkamos vaistažolės, virtos vaistingosios arbatos.
„Mums gera jumis rūpintis!“
Nuo 2012 metų GINTARINč– vaistinė priėmė pirmąją Plungės vaistinę po savo sparnu ir toliau sėkmingai tęsia senąsias vaistininkystės tradicijas. Ne vienerius metus ši vaistinė stengiasi būti rūpestinga vaistine, kurios darbuotojai išklauso žmonių norų, lūkesčių, ieško iškilusių problemų sprendimų. Atrodo, kad GINTARINEI vaistinei tai pavyksta. Klientų apklausa parodė, kad būtent rūpestingumą, kaip pagrindinę šios vaistinės savybę, įvardijo jos klientai.
Pasveikinti pirmojoje Plungės vaistinėje dirbusių ir čia tebedirbančių kolegų atvyko UAB „Gintarinė vaistinė“ Pardavimo skyriaus vadovas Audrius Pocevičius ir GINTARINč–S vaistinės regiono vadovė Klaipėdos kraštui bei Žemaitijai Jūratė Gustainienė. A. Pocevičius pasidžiaugė, kad Plungės vaistinei sukako 150 metų, o paskutinius 50 metų ji veikia tose pačiose patalpose. Savo amžiumi ji kiek jaunesnė nei Palangos vaistinė, kuri paminėjo 190-ies metų sukaktį. „Sunku ir įsivaizduoti, kiek daug žmonių šioje vaistinėje gavo naudingų patarimų, kiek daug darbuotojų čia atidavė savo žinias ir laiką, kad pagelbėtų pacientams. Ne veltui GINTARINč– vaistinė pasirinko šūkį „Mums gera jumis rūpintis!“ Kompetentingi specialistai čia dirbo ir ateityje dirbs, pateisindami klientų lūkesčius, kad GINTARINč– vaistinė yra ta vaistinė, kuri siekia juos suprasti geriausiai, pajausti jų širdis savo širdimi. Todėl ir vaistinės simbolis – dvi į kryžių susijungiančios širdelės.“
A. Pocevičius prisipažino Plungėje besijaučiantis kaip namie, nes iš šio miesto kilusi jo mama, o S. Nėries gatvėje gyveno seneliai, todėl gera vien nuo minties, kad ir jie prireikus lankydavosi senojoje Plungės vaistinėje ir gaudavo čia vaistų ar naudingų patarimų, nuoširdžios pagalbos. „Kartu pasidžiaukime nuostabiu vaistinės gyvavimo 150-uoju jubiliejumi, sėkmingai tęsiamomis senosiomis vaistininkystės tradicijomis, moderniomis vaistinės patalpomis, kompetentingais farmacijos specialistais ir patenkintais klientais“, – kvietė kolegas A. Pocevičius.
Čia anksčiau dirbusio kolektyvo vardu kalbėjusi Virginija Adomauskienė dėkojo, kad GINTARINč– vaistinė nepraleido jubiliejinės Plungės vaistinės sukakties be dėmesio. Ji pati Plungės vaistinėje dirbti pradėjo nuo 1972 metų. Nors buvo baigusi farmacijos mokslus, tuometė vaistinės vedėja paskyrė jauną specialistę… gaminti vaistų! „Tais laikais buvo vaistų deficitas, todėl mūsų vaistinė buvo panaši į fabriką – čia gaminome ir lašus, ir tepalus, ir miltelius, ir skiedinius, ir žvakutes, ir mikstūras… O vaistinės kolektyvas visais laikais buvo labai draugiškas – savo būryje turėjome ir dainininkų, ir muzikantų, ir poetų, ir skaitovų. Turėjome ir savo metraštininkę – tai Domicėlė Stonkuvienė, kuri visus mūsų renginius gražiai nufotografavo ir aprašė. Linkiu ir jaunesnėms kolegėms dirbti taip, kad plungiškiai sakytų: „Čia – mano vaistinė!“
Gydo ne tik vaistais, bet ir geru žodžiu
Pasveikinti kolektyvo atėjęs meras Audrius Klišonis prisipažino, kad Plungės vaistinė buvo pirmoji jo darbovietė. Jauną, tuoj po farmacijos studijų į Plungę atvykusią Inesos ir Audriaus Klišonių šeimą priėmė ir darbo dokumentus pasirašė vaistinės vedėja Liuda Salienė, o jaunus specialistus prižiūrinčia kuratore buvo paskirta Jadvyga Uskovienė. A. Klišonis prisiminė, kad vienas jaudinantis renginys vaistinėje jau įvyko prieš dešimtį metų, minint pirmosios vaistinės Plungėje 140 metų sukaktį. „Maloniai nuteikia faktas, kad tokia profesija, kaip vaistininko, ir tokia įstaiga, kaip vaistinė, Plungėje yra nuo senų laikų. Jei Plungės vaistinei – jau 150 metų, tai rodo, kad vaistininkystės tradicijos šiame mieste gana stiprios. Ne tik pačiame mieste, bet ir Plungės krašte. Juk Plateliuose ilgai vaistininku dirbo rašytojo Antano Vienuolio sūnus Stasys Žukauskas, o Alsėdžiuose daugiau nei 40 metų vaistininkais dirbo Bronislovo ir Onos Čeponių šeima! Būtent pakeisti šios šeimos į Alsėdžius buvo nusiųsta mūsų šeima, ir tai mus labai įpareigojo“, – prisiminė A. Klišonis.
Jo giliu įsitikinimu, vaistininkas ir šiais laikais nėra vien tik vaistų pardavėjas. Visiems į galvą įkaltas priminimas „dėl vaistų vartojimo pasitarti su gydytoju ar vaistininku“ išties pasako daug ką: vaistininkas turi aukštąjį išsilavinimą, daug žinių ir asmeninės patirties, todėl gali padėti ir kitiems. „Man pačiam, kaip vaistininkui, visada malonu užsukti į senąją Plungės vaistinę. Vertinu buvusius kolegas kaip itin aukšto intelekto, kultūringus, malonius žmones. Viena iš pagrindinių vaistininko misijų – padėti žmogui. Būti vaistininku – ištisa gyvenimo filosofija. Jei žmogus nėra linkęs padėti kitam, jis negali būti vaistininkas. Malonu, kad plungiškiai senąją miesto vaistinę mėgsta“, – pastebėjo A. Klišonis.
Pasveikinti kolektyvo atvykusi Plungės rajono savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė prisipažino, kad jai vaistinės pirmiausia asocijuojasi su tvarka, nes visi vaistukai tvarkingai sudėlioti į lentynėles ir stalčiukus. „Kalbant apie vaistinės jubiliejų, norėčiau nusikelti į jos steigimosi metus, įdomu, kaip atrodė tas pirmasis Plungės vaistininkas, kaip jis dirbo, kaip gamino vaistus. O šiandieniniam GINTARINč–S vaistinės kolektyvui linkiu sulaukti dar ne vieno gražaus jubiliejaus“, – linkėjo O. Gerulskienė.
Informacija parengta pagal laikraščio „Plungės žinios“ medžiagą
