Justinas Staugaitis
1866–1943
Justinas Staugaitis – vyskupas, visuomenės veikėjas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras – gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose, Šakių rajone. Mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose su paskutiniais žodžiais lūpose: „Dieve, saugok Lietuvą…“ Tai žodžiai, ištarti didžiavyrio, paklojusio pamatus moderniai ir nepriklausomai Lietuvai. Žemaitija jam tapo amžinaisiais namais: palaidotas Telšių katedroje.
Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų, visuomenės dėmesys telkiasi į jos kūrėjus.
2016 m. lapkričio 23 d. LR Seime buvo atidaryta paroda „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150”. Paroda ir mokslinė konferencija, vykusi tuo pat metu, sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo šia iškilia, įtakinga ir daugiabriaune asmenybe, padėjusia kurti ir įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. Jo eitos pareigos Lietuvos politikos ir bažnyčios olimpe demonstruoja neeilinės asmenybės talentus, tvirtus tikslus ir siekius.
1917 m. Lietuvos konferencijoje Vilniuje išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, nuo 1918 m. – Lietuvos Tarybos vicepirmininkas. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Vėliau – Valstybės Tarybos vicepirmininkas. 1919–1920 m. – Lietuvos delegacijų dėl Lietuvos nepriklausomybės užsienio šalyse vadovas, vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovų. Kunigas J. Staugaitis išrinktas į Steigiamąjį Seimą, taip pat į Pirmąjį ir Antrąjį Seimus. Nuo 1923 m. birželio 10 d. iki 1925 m. sausio 27 d. ėjo Seimo pirmininko pareigas. Kad ir su kokiais iššūkiais teko susidurti Justinui Staugaičiui, jis niekada neapleido dvasininko pareigų.
Žemaičių dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotojais, pasistengė, kad ši paroda būtų pristatyta ir Plungės visuomenei. Tai reta proga išsamiai susipažinti su Justino Staugaičio gyvenimo veiklomis, apimančiomis platų šios asmenybės interesų lauką tiek kuriant valstybę, tiek atsiduodant ganytojiškai misijai. Iš aktyvios politinės veiklos pasitraukė 1926 metais, kai paskirtas vadovauti naujai sukurtai Telšių vyskupijai – prioritetu laikė rūpinimąsi švietimu, labdaringa veikla. Jo iniciatyva įsteigta 12 naujų parapijų ir bažnyčių, 16 vienuolynų, pastatyta Telšių kunigų seminarija, kurioje atidaryta biblioteka, fizikos kabinetas, iškilo įspūdingi vyskupo rūmai.
Plungės parapijiečiai taip pat gali didžiuotis vyskupo Justino Staugaičio dėmesiu ir rūpesčiu. 1928 m. gegužę Justinas Staugaitis Plungės Lurdą perdavė vienuoliams kapucinams. Lietuvoje kapucinų vienuolyno iki XX amžiaus nebuvo, veikė tik pavieniai vienuoliai. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią su padangę veriančiais didingais bokštais 1933-ųjų rugsėjo 24 d. konsekravo Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos, dokumentų kopijos, liudijančios jo diplomatinius ryšius su įvairių valstybių vadovais, bendražygiais, susirašinėjimą su bičiuliais, artimaisiais. Medžiaga surinkta iš įvairių institucijų, panaudota dalis iš Justino Staugaičio giminaičių – prof. Aldonos Juodaitytės, p. Elenos ir Dariaus Staugaičių – archyvo.
Danutė Einikienė, Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotoja