Išleista solidi knyga apie buriavimą Baltijoje

2016-02-26

 

 

     Vasario 18 d. šiltoje aplinkoje, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje, buvo pristatyta tikro žemaičio, balandžio 1 d. švęsiančio solidų 80 metų jubiliejų, žurnalisto ir marinisto Venanto Butkaus knyga  „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai”. Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio vardu žemietį autorių šia proga sveikino mero patarėjas Gintautas Vaitkevičius.

Įvertinimai

     Pirmiausia Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis knygos „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai” autoriui Venantui Butkui įteikė Lietuvos nusipelniusio buriuotojo garbės ženklą. Jis skirtas už indėlį į Lietuvos buriavimo vystymą, buriuotojų tradicijų ir vertybių puoselėjimą, ilgametį pasišventimą buriavimui. Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas „Marinus“ šio klubo įkūrėjui ir puoselėtojui Venantui Butkui įteikė įrėmintą nuotrauką. Joje užfiksuota jachta „Audra“ su įgula, kurioje ir Venantas  Butkus. Šia jachta, kurios kapitonas buvo Saulius Kalnėnas, žurnalistai išmaišė Baltijos jūrą. Noru buriuoti, pamatyti Baltijos jūros šalis žurnalistus uždegdavo ne kas kitas, kaip jų kolega Venantas Butkus.

     Plaukimas į jūrą buvo ir savotiška laisvės forma. Kaip pastebėjo jūrų kapitonas Sigitas Šileris, „…tų žmonių, kurie pajuto vandenynų laisvę, jau nepadarysi vergais“.  Jis džiaugėsi, kad knygos, kaip Venanto Butkaus „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai”, kurios parašytos žmonių, įdėjusių sielą, yra pati geriausia jūros kultūros propaganda.

     Knygą „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai”, kaip jūrinės kultūros reiškinį, pastebėjo ir Jūrų kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Petras Bekėža. Jis pakvietė knygą pristatyti kultūrinio apdovanojimo „Albatrosas“ nominacijai. Knygą išleido Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas „Marinus“. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis pasidžiaugė klubo „Marinus“ iniciatyvomis ir noru leisti marinistines knygas. Jis linkėjo ir Venantui Butkui parašyti dar ir dar marinistinių knygų.

Įsiminusios „Marinus“ odisėjos

     Parašyti knygą yra pusė darbo. Kitą dalį sudarė rėmėjai, kuriuos reikia susirasti, ir leidybos procesas. Išleista solidžiai atrodanti knyga jos autoriui paliko gerą įspūdį. Jis dėkojo prie knygos leidybos labiausiai prisidėjusiems žurnalistams – „Marinus“ klubo nariams Gediminui Pilaičiui ir Vidmantui Matučiui.

     Venantas Butkus prisiminė studijų laikus, kai žurnalistikos dėstytojai aiškino: „Knygas rašo rašytojai, o straipsnius – žurnalistai. Negalvokite, kad rašysite knygas, nes tam neturėsite laiko“. Iš tiesų, kol žurnalistas dirba redakcijoje, imtis rašyti knygų jis jau nenori. Ir Venantas Butkus rašyti knygas ėmėsi jau nebedirbdamas redakcijoje.

     Kiekvienam žmogui ateina toks laikas, kai perverti savo archyvus ir pamatai, kad per gyvenimą susikaupė reikšmingų temų, apie kurias reikia rašyti. Knygoje  „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai” yra surinkti istoriniai faktai apie Klaipėdos buriavimą, uostamiesčio buriuotojų žingsnius link pirmosios kelionės jachta „Lietuva“ aplink pasaulį.

     Prieš tai ir po to, kai „Lietuva“ skriejo aplink pasaulį, ne tokių didelių, bet reikšmingų kelionių turėjo ir žurnalistai. Jos užfiksuotos atskiroje Venanto Butkaus knygos dalyje apie „Marinus“ odisėjas po Baltijos jūrą.

     „Man tos kelionės paliko neišdildomą įspūdį. Dėkingas Venantui Butkui, kad pakvietė mane į keliones. Ir šiandien gyvenu tais  „vojažais“ jachtomis po Baltiją. Iš jų gimė nemažai siužetų marinistinės televizijos laidai „Jūros spalvos“. Peržiūriu filmuotus tų kelionių įrašus. Juos pristatau savo asmeninėje internetinėje svetainėje „Marinus Media Projects“, – įspūdžiais iš kelionių dalijosi kino operatorius ir televizijos laidų prodiuseris Juozas Mažonas.

     Kelionės po Baltijos jūrą jį įkvėpė pačiam įsigyti jachtą. J. Mažonas tikisi, kad jo kelionės nuosava jachta dar laukia ateityje. Didžiulį įspūdį jam padarė Alandų salos, į kurias nuosava jachta norėtų atplaukti. Tikisi, kad tai padarys kartu su Venantu Butkumi.

Buriuotojų šeimų bičiulis

     Perskaitęs Venanto Butkaus knygą  „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai”, jūrų kapitonas Eimutis Astikas pastebėjo: „Gera knyga, daug joje yra pažįstamų žmonių. Gaila, kad daugiau kaip pusės jų nebėra tarp gyvųjų”.

     Nostalgiški prisiminimai sukasi ir fotožurnalisto Bernardo Aleknavičiaus galvoje.  „Su Venantu Butkumi susipažinau daugiau nei prieš pusę amžiaus. Atvykęs į Klaipėdą, užėjau kartą į  „Lietuvos žvejo” redakciją ir pamačiau Venantą. Jis pakvietė mane buriuoti. Sugalvojo iš manęs padaryti buriuotoją. Išplaukėme į Kuršių marias. Buriuotojo iš manęs padaryti nepavyko. Kitais metais ištempė su žvejų laivu į Atlantą. Plaukiojome du mėnesius. Jūrininku manęs padaryti taip pat nepavyko. Bet pamačiau, kad Venantas – neblogas žmogus. Likome draugais”, – kalbėjo B. Aleknavičius, įteikdamas V. Butkui daugiau kaip prieš pusę amžiaus jo darytą fotoportretą.

     Gražiausiais žodžiais apie Venantą Butkų atsiliepė ir buriuotojas Drąsutis Kudzevičius, pastebėjęs, kad jo knygoje apie buriavimą parašyta viskas taip, kaip buvo. Prisiminė, kaip Osvaldas Kubiliūnas su jachta  „Atlantas” rengė keliones žurnalistams, kurios jiems labai patikdavo. Jose visada būdavo Venantas Butkus, kurį buriuotojai vertino kaip buriavimo propaguotoją. 

     Garsaus buriuotojo O. Kubiliūno žmona Onutė Kubiliūnienė teigė, kad ją visada žavėjo Venanto asmenybė. Jos žodžiais, Venantas yra buriavimo metraštininkas, buriuotojų šeimų bičiulis ir didžiulis romantikas. „Venantai, ar atsimeni nuotykį Nidoje, kai po regatos visi buriuotojai vakarojo su bokalais, o mes trys nutrūktgalviai – aš, žurnalistas Lapienis ir tu – vidurnaktį nusigavome ant aukščiausios Nidos kopos. Ten pamatėme mėnulio šviesą, išgirdome tylą. Vienoje pusėje mirguliavo marios, kitoje alsavo jūra“, – kreipdamasi į Venantą Butkų, klausė Ona Kubiliūnienė.

     Geru žodžiu Venantą Butkų minėjo ir buriuotojo Edvardo Ingaunio dukra Jūratė Kalvaitienė, kuri, kaip pati prisipažino, būdavo buriuojančių tėvų dukra, galima sakyti, užaugo jachtoje. „Venantui esu dėkinga už tai, kad jis palaikė mano tėvelį sunkiu momentu, kai jis jau nebegalėjo buriuoti. Atidaviau Venanto Butkaus ir kitoms „Marinus“ leistoms knygoms nuotraukas iš mano šeimos albumų. Džiugu, kad yra tokie žmonės kaip Venantas, kurie prisimena mano tėvų buriavimo laikus“, – džiaugėsi Jūratė Kalvaitienė.

Sūnaus ir anūko prisiminimai

     Buriavimu Venantas Butkus užkrėtė ir sūnų Laisvūną. Jis papasakojo tai, ką reiškė gyventi su tėčiu, kuris buvo pamišęs dėl buriavimo. Kai, persikėlę į Smiltynę, jie eidavo ne rinkti grybų, kaip daugelis, o bėgdavo į jachtklubą. Arba kai sekcijoje šalia indų puikavosi laivų modeliukai, o knygų lentynose daugiausia buvo knygų apie buriavimą. „Kai dar neskaičiau, varčiau knygas ir žavėjausi laivelių su burėmis paveiksliukais. Kai pradėjau skaityti, vėlgi tekdavo skaityti apie laivus“, – pasakojo Laisvūnas Butkus. Bet pirmoji kelionė, kaip prisiminė, jam nepatiko – jį įmetė į jachtą ir liepė būti viduje, niekur neiti ant denio. Gal tai buvo toks pirmasis jūrinis krikštas, svarstė jis? Užtat kitoje kelionėje iš Leningrado į Rygą jau pasijuto svarbiu. „Vieną dieną, kai jūra buvo rami ir ūkanota, pasodino mane jachtos priekyje ir liepė akylai stebėti. Kai kapitonas Kudzevičius atnešė sumuštinį ir pasakė „žiūrėk akylai, nes kitaip bus blogai“, supratau, kad jachtoje svarbiausi žmonės yra kapitonas ir aš, o po to visi kiti“, – prisiminė L. Butkus.

     Sužavėtas kelionių jachtomis, L. Butkus mokėsi buriavimo mokykloje, būrė bendradarbius kelionėms jachtomis. Fantastiškos buvusios kelionės su „Marinus“ klubu. „Netapau užkietėjusiu buriuotoju, bet jūrinių odisėjų prisiminimai man yra vieni iš pačių maloniausių. Buriavimas man suteikė laisvės, užsispyrimo, gebėjimo bendrauti su žmonėmis“, – prisiminė Venanto Butkaus sūnus Laisvūnas.

     Tą laikotarpį, kai senelis nuolat vasaromis buriavo, prisiminė ir Venanto Butkaus anūkas Laurynas Sprainys. „Laukdavome, kada senelis grįš iš kelionių, nes žinodavome, kad parveš dovanų. Man senelis visada parveždavo ką nors susijusio su žvejyba. Netapau buriuotoju, bet žvejyba užima pusę mano gyvenimo“, – sakė jis.                    

     „Aš esu labai dėkingas savo šeimai, kad jie mane išleisdavo į buriavimo keliones. Tos kelionės sudėtos knygoje „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai“, – prisiminė Venantas Butkus.

 

Vidmantas Matutis

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.