„Geras kelias ne tas, kuris tiesus ir platus, bet tas, kuris saugus“

2014-10-03


       Penktadienį Plungėje ir Rietave lankėsi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Skirmantas Skrinskas, Direkcijos specialistai Indrė Bernotaitė ir Rimantas Misevičius. Svečius iš Vilniaus lydėjo valstybės įmonės „Telšių regiono keliai“ direktorius Romualdas Kačerauskas.


Dviračių ir pėsčiųjų takas baigiamas įrengti

       Pirmiausia svečiai apsilankė Rietavo savivaldybėje, kur susitiko su meru Antanu Černeckiu. Vėliau apžiūrėjo, kaip vyksta dviračių ir pėsčiųjų tako tiesimas kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 75,88-76,55 kilometre. Taką kloja uždaroji akcinė bendrovė „Plungės Jonis“. Įmonės techninis direktorius Algirdas Kazlauskas, darbų vadovas Antanas Jokužys, generalinis direktorius Algimantas Plaipa svečiams papasakojo, jog, sugalvojus asfalto klotuvą pritaikyti skaldai, darbai vyksta gerokai sparčiau nei dirbant su greideriu. Rugsėjo 8-ą darbai pradėti ir jau einama į pabaigą. Šią savaitę bus pradėta kloti ir asfalto danga. Kaip kalbėjo „Plungės Jonio“ atstovai, numatyta, kad taką sudarys 6 cm asfalto, 12 cm – žvyro, skaldos, o šalčiui atsparus smėlio sluoksnis – 39 cm. S. Skrinskas užsiminė, jog Automobilių kelių direkcija planuoja iki 2020 metų inventorizuoti visus kelius.

      Pasidžiaugę sparčiai vykstančiais darbais Rietave, svečiai išskubėjo į Plungės rajono savivaldybę. Ten jų laukė simbolinis baigtų eismo saugumo priemonių įgyvendinimo darbų perdavimas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Truikiai-Prūsaliai 5,4-5,9 km ruože, kuris sutampa su Birutės gatve ties „Vičiūnų“ grupės įmonėmis.

Eismo dalyvių saugumui – kompleksas inžinerinių priemonių

      „Geras kelias ne tas, kuris tiesus ir platus, bet tas, kuris saugus ir patogus eismo dalyviams“, – akcentavo R. Kačerauskas. Pastaraisiais metais Automobilių kelių direkcijos viena svarbiausių darbo krypčių yra užtikrinti saugų eismą keliuose. Šalies kelių tinklas išplėtotas pakankamai, tačiau ne visur saugus. „Telšių regiono kelių“ vadovas pasidžiaugė, jog nuosekli inžinerinė veikla Plungės rajono savivaldybės keliuose leido sumažinti pavojingų vietų, kuriose įvykdavo eismo nelaimių, skaičių. Kad to būtų pasiekta, valstybinės reikšmės krašto kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė įrengtos keturios žiedinės sankryžos, dar viena rekonstruota, žiedinio tipo sankryža atsirado ir valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Salantai-Plateliai-Alsėdžiai, įgyvendintos kitos mažesnės eismo saugumo priemonės avaringuose ruožuose.

      R. Kačerauskas priminė, jog jau daug metų viena iš avaringų vietų Plungėje – valstybinės reikšmės rajoninis kelias Truikiai-Prūsaliai ties „Vičiūnų“ įmonėmis. Čia eismo intensyvumas siekia iki 4 000 automobilių per parą. O eismo nelaimių įvykdavę dėl to, jog yra kalvotas reljefas, blogas matomumas, didelis eismo intensyvumas, nesaugus autobusų stotelių įvažų išsidėstymas viena prieš kitą, nepaisoma važiavimo greičio ribojimo ir pan. Todėl Seimo nariui J. Razmai reiškiant susirūpinimą dėl šios kelio dalies saugumo, atsižvelgiant į Kelių ir transporto tyrimo instituto rekomendacijas ir reaguojant į gyventojų nusiskundimus, buvo nuspręsta skirti pirmenybę minimai avaringai vietai sutvarkyti. Automobilių kelių direkcijos paskelbtą projektavimo ir inžinerinių eismo saugumo priemonių įrengimo konkursą laimėjo „Telšių regiono keliai“. Projekto vadovas – įmonės vyr. inžinierius Stasys Armalis. Statybos vadovas – Plungės kelių tarnybos viršininkas Rimas Žiūraitis. Kaip minėjo R. Kačerauskas, inžinerinių eismo saugumo priemonių pritaikymas šiame ruože buvo sudėtingas dėl ribotų galimybių – visos priemonės turėjo tilpti esamame kelyje, nes aplink viskas privatizuota.

      S. Skrinskas, pratęsdamas „Telšių regiono kelių“ vadovo mintį, pasidžiaugė, kad Plungės rajonas unikalus tuo, jog visuomenė, valdžios struktūros, politikai ir verslininkai susijungė ir pasistengė, kad avaringame ruože skaudžių nelaimių būtų mažiau. Kad būtų užtikrintas vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų saugumas, buvo numatytas ir įgyvendintas kompleksas inžinerinių priemonių, sprendžiančių greičio mažinimo ir pėsčiųjų apsaugos problemas ties autobusų stotelių įvažomis. Jos priešingose pusėse buvo atskirtos dviem iškiliomis saugumo salelėmis, įrengta šiuolaikiška pėsčiųjų perėja su saugumo aikštele vienoje iš paaukštintų skiriamųjų salelių. Pėsčiųjų srautams sureguliuoti eismo saugumo salelėse sumontuoti cinkuoti apsauginiai atitvarai. Kad pėstiesiems būtų patogiau ateiti iki pėsčiųjų perėjos ar nuo jos nueiti iki anksčiau nutiesto pėsčiųjų ir dviračių tako, iš pakopų surinkti specialūs laiptai. Nuo autobusų sustojimo aikštelių iki esamo pėsčiųjų ir dviračių tako pakloti šaligatviai. Pastatytas kelio ženklas „Jūsų greitis“ su radaru, maitinamu saulės baterijos gaminama energija. Pastatyti kiti įspėjamieji, draudžiamieji ir nukreipiamieji kelio ženklai. Viso komplekso darbų vertė siekia 332 tūkst. Lt (be PVM). Kaip ir kiekviena keliuose įgyvendinta eismo saugumo priemonė, šie avaringos vietos tvarkymo darbai labai svarbūs.

      Gražios kalbos buvo pasakytos, darbas įvertintas, tad atėjo metas perkirpti simbolinę atidarymo juostelę. Tai padarė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, LAKD direktorius S. Skrinskas, Seimo narys J. Razma ir „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrasavininkis Liudas Skierus.

Vizitas į „Plungės kooperatinę prekybą“

      Prie to, kad einantys, važiuojantys į darbą darbuotojai būtų saugūs, anot R. Kačerausko, „Vičiūnų“ įmonių grupė noriai sutiko prisidėti darbais, įrengiant naujus ir sutvarkant esamus pėsčiųjų ir dviračių takus per ne valstybiniam keliui priklausančią teritoriją. „Galime ir daugiau prisidėti, juk esame čia dirbantys, gyvenantys žmonės. Stengiamės, kad darbuotojai saugiai pasiektų darbą bet kokiu transportu. Ko gero, nebuvo nė vienerių metų, kad čia neįvyktų skaudžių eismo nelaimių“, – kalbėjo L. Skierus.
Padiskutavus, kiek dar galima nuveikti, ko labiausiai trūksta rajono keliuose, į ką reikėtų atsižvelgti, svečiai iš sostinės ir vietinės valdžios atstovai buvo pakviesti į uždarą akcinę bendrovę „Plungės kooperatinė prekyba“. Po visų sanitarinių reikalavimų įvykdymo kiekvienas savo akimis galėjo išvysti, kaip gaminamos krabų lazdelės, kiti produktai. „Plungės kooperatinės prekybos“ direktorius Algirdas Razma svečiams maloniai papasakojo apie gamybos technologijas. Apsilankė svečiai ne tik gamybos ceche, bet ir naujojoje katilinėje, apžiūrėjo vykstančius statybos darbus.

 

Informacija parengta pagal laikraščio  „Plungė“ korespondentės Jolantos Vasiliauskienės medžiagą

Sauliaus Narkaus nuotraukos


 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
This site is registered on wpml.org as a development site.