Artėja Užgavėnės!

         Užgavėnės – išskirtinė metų diena žiemai išvaryti. Šios šventės papročiuose susipynę senieji tikėjimai, susiję su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui. Liaudies vaidinimai stebino triukšmingumu, pastangomis nubaidyti piktąsias jėgas, per ilgą ir sunkią žiemą susikaupusius negerumus.

       Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos, vadinamos „Užgavėnių žydais“, buvo populiarios nuo senovės. Tais laikais ši šventė vyko ne vieną dieną. Dar iki šiol Plateliuose pirmadienį vaikštinėja mažieji „žydukai“, o antradienį – jau didieji. Pirmadienį po pietų eidavo „ubagais“. Tai buvo nedidelės grupelės po dvi, tris ar keturias moteris ir pusmerges, anksčiau moterys „žydais“ neidavo. Antradienį vaikščiodavo didieji „žydai“ (vyrai, persirengę įvairiais moteriškais ir vyriškais veikėjais). Pagrindiniai Užgavėnių veikėjai: seniausieji – gervė, ožys, meška, velnias; vėlesni – žydai, vengrai, daktarai, giltinė, čigonai, vestuvininkai, kareiviai (caro, sovietiniai ar kitokie, priklausė nuo laikotarpio). „Žydų“ kompanijai vadovavo Užgavėnių vadas. Persirengėlių grupėje buvo rinkikas (dar vadintas kiaušianešiu) ir muzikantai (vienas arba du). Grupės buvo didelės, iki penkiolikos žmonių, veždavosi Morę, kurią vakare sudegindavo. Užgavėnės baigdavosi „ubagų baliumi“ (dar vadinama „žydų vesele“).

       Žemaitijoje nuo seno gerokai prieš Užgavėnes kaimo vyrai pasidarydavo įvairiausių „ličynų“ (kaukių). Tradicinės Platelių krašto kaukės dažniausiai buvo drožiamos iš medžio ar daromos iš natūralaus kailio, dažomos, puošiamos avių ar ožių ragais, ašutais (arklio uodegos ar karčių plaukais), kailių gabaliukais ir kt. Beveik visos turėdavo iš ilginių šiaudų nupintas „karūnas“, papuoštas spalvotais popieriniais kaspinėliais. Vėliau paplito ir papjė mašė būdu pagamintos kaukės, kai ant padarytos jų formos klijuojami keli popieriaus ar medžiagos sluoksniai. Tokios kaukės yra lengvos ir gana patvarios. Moterys sugalvojo nenusileisti vyrams, pradėjo megzti Užgavėnių kaukes. Jos tampa vis populiaresnės.

       Žemaitijos nacionalinio parko direkcija organizuoja praktinius užsiėmimus, kuriuose supažindina su Užgavėnių tradicijomis, moko įvairiais būdais pasidaryti kaukių. Norintieji gali užsisakyti kaukių gamybos edukacinius užsiėmimus (informacijos rasite Žemaitijos nacionalinio parko interneto svetainėje). Idėjų, kokią kaukę Užgavėnėms pasidaryti, galite pasisemti Žemaitijos nacionalinio parko Užgavėnių ekspozicijoje. 2011 metais ji įkurta Platelių dvaro arklidėje. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė tokia muziejinė ekspozicija Lietuvoje, kurioje pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, tradicijos, tikėjimai, meistrų iš visos Žemaitijos Užgavėnių „lėčynos“. Muziejuje saugomos kelios nežinomų meistrų iš Platelių apylinkių XX a. pirmos pusės senosios kaukės, taip pat garsiausių Žemaitijos meistrų: A. Puškoriaus, R. Puškoriaus, A. Vaškio, V. Jaugėlos, K. Striaupos, A. Viluckio, L. Brazausko, V. Majoro, L. ir G. Černiauskų, R. Laimos, S. Tamulio, E. Arbušausko, A. Žulkaus ir kt.

       Ruoškimės Užgavėnėms, aplankykime muziejų Plateliuose. Dirbame ir šeštadieniais nuo 10 iki 17 val.