Alytaus pavyzdys Plungei: Pramonės parkas – postūmis miesto augimui

Plungės pramonės parko plėtros plano rengimo darbo grupės nariai vyko į Alytų – pasižiūrėti, kaip veikia Alytaus pramonės parkas, išgirsti, kokius iššūkius teko įveikti jį kuriant, kokią naudą parkas teikia miestui ir jo žmonėms. Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio atsakymas vienareikšmiškas: „Kurkite, investuokite, ieškokite investuotojų. Miestas ir žmonės iš to tik laimės – miestui tai garantuos augimą, gyventojams atvers naujas galimybes.“

Į Alytaus miesto savivaldybę vyko Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė, Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Petrulevičienė, Savivaldybės tarybos narys Gediminas Stonys, Plungės pramonės ir verslo atstovai – Justinas Šimkus, Tadas Mockevičius, Benas Padvaiskas ir Plungės pramonės parko plėtros plano rengėja UAB „Concursum“ direktorė Dalia Dubovskė.

Alytuje plungiškius priėmė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerė Lina Gaidžiūnaitė, Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis, mero patarėjai Goda Prapuolenytė-Leonavičienė ir Saulius Ivoška. 

Alytaus meras ir jo komanda noriai dalijosi sukaupta patirtimi, papasakojo, kiek laiko, jėgų ir kaštų prireiks, kol atsidarys pirmoji gamykla, bet, pasak Nerijaus Cesiulio, visa tai atsiperka. „Jei rūpinatės miestu ir tuo, kaip čia gyvens ateities kartos, darykite“, – ragino Alytaus meras.

Nerijus Cesiulis sakė puikiai pamenąs laikus, kai Alytus patyrė didžiulį nuosmukį – tuomet trys žmonės išvažiuodavo ir tik 1 grįždavo. Dabar 1 išvažiuoja ir net 3 grįžta. Ir taip yra dėl to, kad verslas ir pramonė klesti, žmonės turi darbo, už kurį gerai mokama.

Pasak mero, buvo laikas, kai Alytuje veikė mėsos, vadinamųjų alytnamių kombinatai, gamyklos „Snaigė“, „Medvilnė“, „Alita“ ir daug kitų. Dalis jų bankrutavo, išaugo nedarbas, žmonės išvažinėjo į didmiesčius, užsienį, gyventojų skaičius nuo 75 tūkst. sumažėjo iki 49 tūkstančių.

Alytaus pramonės parkas įsteigtas seniai – prieš 20 metų, tačiau apčiuopiamų rezultatų teko ilgokai palaukti. Investuotojų atėjimas kėlė nerimą vietos verslui, kuris baiminosi konkurencijos. Nepaisant visko, besikuriančių Alytaus pramonės parke vis daugiau, o šiuo metu laisvų sklypų – vos keletas. Todėl jau galvojama apie plėtrą.

Dabar Alytuje veikia lėktuvų vairalazdžių gamykla, gaminamas šokoladas, tekstilė, trečią gamyklą čia statosi „Kauno grūdai“, gaminantys ir į visą pasaulį eksportuojantys sausas sriubas, paukščių lesalus ir net krokodilų maistą, veikia stiklo fabrikų klasteris, iš Chersono į Alytų perkelta kamštelių gamykla, pastatyta garsaus amerikiečių prekės ženklo kosmetikos gamykla ir t. t. Ateities planuose – karkasinių namų gamintojų įkurtuvės, „Zigmo žuvų“ fabrikas, karo pramonė ir kt.

Alytuje sulaukta ne tik investuotojų, bet ir gyventojų – per keletą pastarųjų metų gyventojų skaičius nuo 49 tūkstančių išaugo iki 54 tūkstančių. O Savivaldybei teko investuoti ne tik į Pramonės parką, bet ir į tai, ką tiems žmonėms veikti. „Nes žmonėms reikia ne tik darbo, bet ir ką veikti po darbo, savaitgaliais. Jiems reikia visaverčio gyvenimo, o tai – didžiulė infrastruktūra. Taip pas mus išaugo naujas sporto centras, padelio kortai, atsirado naktinių pramogų, daugiau kultūrinių renginių, vaikų stovyklų vasaros atostogų metu. Supratome – žmogus atvažiuos, kai gaus visą paketą naudos. Ir mes stengiamės jį duoti“, – pasakojo Nerijus Cesiulis.

Žinoma, išaugo ir gyvenamojo būsto poreikis bei nekilnojamojo turto vertė. Pasak mero, Alytuje 20 metų nebuvo krano, o dabar sulaukiama vis daugiau investuotojų, klausiančių, ar Savivaldybė turi laisvų sklypų daugiabučių statybai.

Taigi Alytaus patirtis – akivaizdus pavyzdys, kad kryptingai kuriamas Pramonės parkas gali tapti svarbiu miesto ekonominio ir socialinio atsigavimo varikliu. Kadaise skaudų pramonės nuosmukį ir gyventojų mažėjimą išgyvenęs Alytus šiandien vėl auga. Akivaizdu ir tai, kad rezultatai neateina per vieną dieną – reikia laiko, investicijų, nuoseklaus darbo ieškant investuotojų ir pritraukiant žmones. Tačiau ilgainiui šios pastangos atsiperka, o naudą pajunta ne tik verslas, bet ir visas miestas.

Plungė šiandien yra šio kelio pradžioje. Savivaldybės tarybos sprendimas steigti Pramonės parką, projektui suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, vykdomas sklypų išpirkimas ir rengiamas plėtros planas – konkretūs žingsniai siekiant pritraukti naujų investicijų. Alytaus patirtis leidžia tikėtis, kad nuosekliai dirbant ir Plungės pramonės parkas taps postūmiu viso rajono augimui – kurs naujas darbo vietas, stiprins vietos verslą ir skatins žmones savo ateitį kurti Plungėje.

„Šaunu, kad vizitu į Alytaus savivaldybę susidomėjo nemaža dalis darbo grupės narių. Vykome ne tik Savivaldybės, bet ir pramonės, smulkaus ir vidutinio  verslo atstovai. Buvo tikrai įdomu ir naudinga. Už puikų priėmimą dėkoju ir Alytaus merui Nerijui Cesiuliui, ir visai jo komandai.

Turėjome puikią galimybę ir išgirsti, ir savo akimis pamatyti, kokį efektą duoda Pramonės parkas. Puiku, kad žingsniai, kuriuos darome mes, labai koreliuoja su tuo, ką darė ir daro Alytus. Jų pavyzdys rodo, kad sistemingai dirbant miestas gali iš esmės pasikeisti. Turime valstybei svarbaus projekto statusą, tęsiame sklypų išpirkimą ir žingsnis po žingsnio judame pirmyn. Tikslas – kad Pramonės parkas taptų ilgalaike investicija į Plungės rajono ateitį“, – po vizito kalbėjo Savivaldybės meras Audrius Klišonis.

Plungės rajono savivaldybės informacija