Biudžetinė įstaiga. Vytauto g. 12, LT-90123, Plungė
Tel. (8 448) 73 166. Faks. (8 448) 71 608. El. p. savivaldybe@plunge.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 188714469
Spausdinti
English
 
 
 Pradžia
Aktuali informacija
Prisijungimas gyventojams

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
01020304050607
08091011121314
15161718192021
22232425262728
29300102030405
Balandis
    2019     
 

 

Naujienos
Iš užsienio atvykusių vaikų mokymas Plungės r. Platelių gimnazijoje

       Šių dienų mokytojas - tai lankstus, besimokantis, įžvalgus ir besikeičiantis kartu su laiku. Pastaraisiais metais švietimo sistemoje diegta daug naujovių ir pristatyta įvairių pažangų. Tad mokytojui nebeužtenka studijų laikais įgytų žinių ar įgūdžių, tenka daug domėtis ir užsiimti savišvieta. Laikmetis ypatingas ir tuo, kad į mūsų tradicines ar kitokio tipo mokyklas vis aktyviau įsilieja iš užsienio šalių atvykstantys mokytis vaikai, kurių šeimos įsikuria Lietuvoje.

       Ne išimtis ir Platelių gimnazija, į kurią 2017-2018 m. m. rugsėjo 1 dieną atvyko keturi mokiniai iš Rusijos (Čeliabinsko) bei Prancūzijos. Pokalbiuose ir susitikimuose su šių vaikų tėvais išsiaiškina, kokiu lygiu lietuviškai kalba patys tėvai, kokią pagalbą jie namuose gali teikti savo vaikams atliekant užduotis.

       Visi į gimnaziją atvykę mokiniai lietuviškai nekalbėjo. Vaikai mokėjo tik lietuviškai pasisveikinti ir keletą mandagumo žodžių. Reikia pasakyti, kad vaikų tėčiai visiškai nekalba lietuviškai (yra rusų ir prancūzų tautybės) ir nesupranta šios kalbos, o mamos yra lietuvės. Viena jų gimusi ir gyvenusi Rusijoje, mokėsi iš internetinių programų ir ragino tai daryti vaikus, o kita daug metų gyveno Prancūzijoje, gimtąją lietuvių kalbą moka puikiai, bet vaikų lietuviškai kalbėti nemokė. Tai kaip dirbama su tokiais vaikais, kad jie kuo greičiau integruotųsi mūsų bendruomenėje?

       Kadangi pradinis ugdymas apima keletą dalykų, tai tikrai nebuvo lengva. Svarbu ir tai, kad tokius mokinius mokantys mokytojai turi patys gerai kalbėti rusų kalba, nes pamokose ji yra kaip pagalbininkas, kai mokinys nebežino ar nebesupranta, kas sakoma. Mokytojai pirmiausia ištiria mokinio gebėjimą kalbėti ir suprasti lietuviškai pasakytus žodžius ir sakinius. Tada priimamas sprendimas, kaip dirbti pamokose. Apie tris pirmuosius mokslo mėnesius pamokoje buvo kalbama dviem kalbomis - lietuvių ir rusų. Vėliau, kai daugiau dirbama per papildomas lietuvių kalbos pamokas, nebebuvo kalbama užsienio kalba. Dabar, kai vaikai jau antrokai, stengiamasi aiškintis lietuvių kalba, tačiau atsiranda kitos bėdos, nes mokiniai mokosi ir Čeliabinske rusų kalbos iš savo šalies programų. Rašto darbuose pastebimos rusiškos raidės bei raidžių jungimas, klaidingas lietuviškų žodžių kirčiavimas. Mokant iš Prancūzijos atvykusią mergaitę, didelę pagalbą teikia prancūzų kalbos mokytoja, kuri išverčia mokinei matematikos, istorijos ir kitas užduotis, turi papildomų pamokų, per kurias padeda integruotis į bendrąjį ugdymą. Lietuvių kalbos mergaitę moko prancūzų kalbos pagrindus išmananti ir galinti susikalbėti prancūziškai lietuvių kalbos mokytoja, todėl mokinei paaiškina, kuo skiriasi šių dviejų kalbų gramatika, prireikus naudojasi Google vertėju. Lietuvių kalbai mokyti yra paruošiama medžiaga atskiruose lapuose. Ją sudaro būtiniausi žodžiai, posakiai, sakiniai. Mokinė gauna lapą su elementariausiais lietuviškais posakiais, tada pati užsirašo vertimą prancūziškai ir gali išmokti taisyklingai pasakyti įvairius būtiniausius posakius. Taip pat yra nuolat pildoma Kortelių kraitelė. Kortelėse vienoje pusėje surašyti žodžiai ir žodžių junginiai pagal temas lietuviškai, kitoje pusėje mokinė užsirašo pati prancūziškai. Pavyzdžiui,

              UOGOS: vyšnios, braškės, mėlynės, žemuogės, serbentai, trešnės.

              ŽVĖRYS: vilkas, lapė, kiškis, briedis, elnias, meška, lūšis ir kt.

       Su šiomis kortelėmis galima mokytis ir savarankiškai.

       Žaidžiamas judrus žaidimas. Mokytojas pateikia temą ir meta kamuolį. Mokinė pagauna kamuolį ir išvardija tos temos žodžius. Daiktavardžiai ir jų linksniavimas bei veiksmažodžių asmenavimas aiškinamas pagal kirčiuotes ir asmenuotes, kad mokinė suprastų, kodėl tos pačios giminės žodžiai turi skirtingas galūnes. Bandoma kurti žodžių junginius, sugalvoti daugiau žodžių pagal pavyzdį, pritaikyti būdvardžius (mokinė tarp skliaustų užsirašo vertimą). Atliekamos užduotys iš Meilutės Ramonienės knygos ,,Po truputį“ (Lietuvių kalbos vadovėlis ir pratybos pradedantiesiems).

       Per literatūros pamokas mokinė klauso mokinių ir mokytojo skaitomų tekstų, bando skaityti parinktas lengvesnes ištraukas, jas atpasakoja, turtina žodyną. Mokinei siūloma skaityti pasakas ir pažiūrėti pagal jas sukurtus filmukus, kad lengviau suprastų turinį.

       Įsisavinant lietuvių kalbą bei kultūrą, susiduriame su kultūrų skirtumais, įvairių švenčių simbolių panaudojimo supratimu. Todėl mokytojas turi numatyti ir išsiaiškinti, kaip paveiks šiuos vaikus, pvz., moliūgas, helovinas, Užgavėnių kaukės ar Lietuvos valstybinių švenčių paminėjimai. Kitas pasidomėjimas - religijos skirtumai, maisto, bendravimo ar aprangos skirtumai. Ir kada mokytojas visa tai išsiaiškina, tada daug lengviau bendrauti su tokiais vaikais mokykloje, lengviau išvengti įvairių nesusipratimų.

       Mokyklai skyrus papildomas pamokas lietuvių kalbai gilinti, buvo pradėta analizuoti, kaip efektingiau jas panaudoti ir pasiekti kuo geresnių rezultatų. Švietimo portaluose pateikta labai daug įvairių mokymo priemonių, kurias išbandėme. Tai ir http://mokymai.lki.lt/, https://www.renkuosilietuva.lt/lt/lietuviu-kalbos-kursai-2/, https://mokovas.wordpress.com/2013/08/27/lietuviu-kalbos-pamokeles-iseivijos-vaikams/ ir dar keletas, kuriomis bandėme naudotis. Ir vis dėlto šiame amžiaus tarpsnyje ir šioje situacijoje daugiau laiko skyrėme kalbėjimui, sakinių sudarymui, daiktų vardijimui ir pasakojimui apie savo dieną. Prie popamokinių mokymų prisijungdavo ir vaikų mamos. Šiuo metu vaikai mūsų mokykloje mokosi antrus metus: antrokė yra pasiekusi aukštesnįjį lygį, o berniukas - patenkinamą. Jam sunkiau sekasi kalbėti su bendraamžiais, kurti pasakojimus, sakinyje derinti galūnes. Įtaką turi tėtis, kuris visai nekalba lietuviškai ir su sūnumi bendrauja tik rusų kalba. Ketvirtokė mokosi pagrindiniu lygiu, o šeštokė – patenkinamu.

       Mūsų gimnazijos mikroklimatas labai tinkamas atvykusiems iš svetur mokiniams, nes klasės yra nedidelės, kaimo vaikai jautrūs, suprantantys, kaip jaučiasi svetimoje aplinkoje bendraamžiai. Atvykus vaikams iš užsienio, vyko pokalbiai klasėse, su klasių mokiniais buvo susitarta, kad jie padės atvykusiems suprasti mūsų kalbą, globos, todėl iki šiol jie nejaučia atskirties ar patyčių. Klasės vadovai dažnai bendrauja su tėvais, pataria ir padeda ne tik mokymosi reikalais, bet ir įsitvirtinti mūsų gyvenvietėje.

 

Platelių gimnazijos inf.

Dalintis
Facebook
Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam
komentarų nėra
Atgal
 

 

  

 

 

   

 

© Plungės rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Vytauto g. 12, LT-90123 Plungė. Rašykite mums - savivaldybe@plunge.lt
Sprendimas:IDAMAS