Užsitęsus sausringajam laikotarpiui ir padidėjus gaisrų skaičiui ir pavojui jiems kilti, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai primena apie saugų elgesį gamtoje bei atvirose teritorijose.
Dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, – viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Šašlykines, kepsnines ar kitokias priemones, skirtas kepimui, kurioms yra naudojama atvira liepsna, galima kurti ne arčiau kaip 6 m atstumu nuo pastatų ir degių medžiagų.
Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.
Vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, nedelsiant iškvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112 arba miškininkus ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią, bandykite jį užgesinti patys, nelaukdami kol ugnis išplis į didesnius plotus – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę, iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.
Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje!
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Plungės rajono savivaldybės administracijos inf.