Ryšiai su biologiniais tėvais ir artimaisiais – kiekvieno įvaikinto ar globojamo vaiko teisė

2021-02-22
     


 



Atsisakant institucinės vaiko globos, Lietuvoje vis daugiau tėvų globos netekusių vaikų yra laikinai prižiūrimi budinčių globotojų, apgyvendinami laikinųjų globėjų šeimose, auginami nuolatinių globėjų iki pilnametystės arba įvaikinami. Budintiems globotojams ir laikiniesiems globėjams dažniausiai nekyla klausimų, ar sakyti vaikui tiesą apie jo biologinę šeimą, nes šiuo atveju „savintis“ jo nėra pagrindo. Sudėtingiau tai nuspręsti nuolatiniams globėjams, o juo labiau – įtėviams, ypač tiems, kurie mažylį augina nuo kūdikystės ar ankstyvos vaikystės. Priežasčių nesakyti vaikui tiesos randama išties nemažai. Manoma, kad nežinodamas savo šaknų ir praeities, vaikas augs saugesnis ir laimingesnis, bus išvengta daugybės jo auklėjimo problemų. Kai kurie globėjai ar įtėviai nori užmiršti nevaisingumo faktą savo šeimoje, taip pat bijo, jog pasakę vaikui tiesą, praras vienintelių tėvų vaidmenį. Todėl nemažai daliai ne biologinius vaikus auginančių žmonių kyla klausimų, ar reikia vaikui atskleisti dažniausiai skaudžią tiesą apie jo biologinę šeimą, o jei atskleisti – kada ir kaip tai padaryti geriausiai.

Būtų naivu ir neteisinga galvoti, kad įmanoma nutraukti vaiko ir jį pagimdžiusios šeimos ryšius. Kyla pavojus, kad netikėtai iš svetimų sužinojęs tiesą apie savo biologines šaknis, globotinis ar įvaikis patirs didžiulį sukrėtimą: kuo vaikas vyresnis, tuo sukrėtimas didesnis. Taip globėjai ir įtėviai rizikuoja prarasti su juo pasitikėjimu grįstus ryšius, gyvena nuolatinėje baimėje ir nežinioje. Kalbėjimasis apie globą ar įvaikinimą nuo mažens – tarsi vaiko grūdinimas, tai jam bus labai svarbu sulaukus paauglystės. Slėpdami globos ar įvaikinimo faktą, globėjai ar įtėviai netiesiogiai perduoda vaikui supratimą, kad globa ar įvaikinimas yra kažkas gėdingo ir žeminančio. Specialistai mano, kad su vaikais galima pasidalyti net ir ta informacija, kuri turi stiprų emociškai neigiamą krūvį. Svarbu tai padaryti tinkamu metu, jautriai ir subtiliai.

Iki 4 metų vaikas nesupras, ką reiškia globa ar įvaikinimas, tačiau jau šiuo amžiaus tarpsniu patartina taip bendrauti su mažyliu, kad šiuos žodžius jis suvoktų kaip kažką gera, pozityvaus.

4–6 metų vaikučiui uždavus klausimą, kodėl jis buvo įvaikintas ar yra globojamas, vertėtų akcentuoti tik vieną priežastį – todėl, kad jis yra Jūsų labai mylimas. Šio amžiaus tarpsnio vaikai gali natūraliai suvokti, kad vienos mamos pagimdo, kitos vaikus augina.

6–8 metų vaikui atsakant į klausimą, kodėl jį pagimdžiusieji tėvai paliko, reikėtų išvengti biologinių tėvų kaltinimo, kaip ir jų teisinimo – tiesą vaikui derėtų paaiškinti labai atsargiai, kiek įmanoma neutraliai, kaip pavyzdžiui: „Suprantu, kaip tau liūdna. Kartais tėvai nežino, kaip tinkamai pasirūpinti savo vaikais“.

8–10 metų globojami ar įvaikinti vaikai dažnai gali galvoti, jog yra blogi – todėl buvo nemylimi ar atstumti savo biologinių tėvų. Todėl šio amžiaus mažiesiems svarbu kalbėti, jog dėl šios netekties jie nekalti.  Taip pat reikėtų vengti ir biologinių tėvų smerkimo, nes vaikas niekada nesijaus geras, jei jo biologiniai tėvai yra blogi.

10 metų vaikai įžengia į ankstyvą paauglystę, todėl manoma, kad jau šio amžiaus vaikams galima pasakoti daugiau detalių apie jų globą ir įvaikinimą. Jei iki šio laiko globėjai ar įtėviai sukūrė tvirtą ryšį su vaiku, pastarasis ir girdėdamas liūdną savo istoriją, jausis saugus ir mylimas.

Paauglystė – vienas svarbiausių ir kartu sudėtingiausių tarpsnių žmogaus gyvenime, kada labai intensyviai ieškoma savo tapatybės, dažnai maištaujama, pykstama ant biologinių tėvų, globėjų ar įtėvių, ant savęs. Šiuo laikotarpiu labai svarbu priimti paauglio jausmus – kad ir kokie jie bebūtų – be nuoskaudos ir nusivylimo, būti su jais atviriems ir nuoširdiems. Taip padėsime globotiniui ar įvaikiui pasitikėti pasauliu bei atrasti jame savo vietą.

Atvirumas ir nuoširdumas, kalbant su globojamu ar įvaikintu vaiku apie jo biologines šaknis bei praeitį, padės globotiniui ar įvaikiui gerbti save bei jį auginančią šeimą, nepykti ant biologinių tėvų bei atrasti saugią vietą pasaulyje.

Visus, kuriems svarbios vaiko laikinosios priežiūros, globos bei įvaikinimo temos, galbūt galvojate apie vaiko globą ar įvaikinimą, tačiau vis dar nesiryžtate – kviečiame susisiekti su Globos centro specialistais šiais kontaktais:

 

Plungės socialinių paslaugų centro
Globos centras,
V. Mačernio g. 31, Plungė,
Tel. +370 683 71 193,
el. p. plungegimk@gmail.com
FB Vaikai yra vaikai. Plungė


Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
X

    Kalba